Kas iš tiesų yra mokymasis namuose ir kodėl šis pasirinkimas tampa vis populiaresnis
Mokymasis namuose – tai ne paprastas karantino laikų nuotolinis mokymasis, kai vaikai sėdi prie kompiuterių ir jungiasi į virtualias pamokas. Tai visiškai kitoks požiūris į vaikų švietimą, kai tėvai prisiima pagrindinę atsakomybę už savo vaikų ugdymą. Lietuvoje šis reiškinys dar nėra toks paplitęs kaip JAV ar kai kuriose Europos šalyse, tačiau kasmet vis daugiau šeimų renkasi būtent tokį kelią.
Kodėl tėvai renkasi mokymąsi namuose? Priežastys būna įvairiausios. Vieni nori suteikti vaikui individualizuotą mokymosi tempą – juk ne visi vaikai vienodai greitai įsisavina medžiagą. Kiti ieško alternatyvių pedagoginių metodų, kurie tradicinėje mokykloje netaikomi. Dar kiti tiesiog mato, kad jų vaikas tradicinėje mokykloje kenčia – gal dėl patyčių, gal dėl per didelio streso, gal dėl to, kad jo poreikiai lieka nepastebėti didelėje klasėje.
Yra ir šeimų, kurios daug keliauja ar gyvena skirtingose šalyse. Jiems mokymasis namuose suteikia stabilumą ir galimybę tęsti mokslus nepriklausomai nuo geografinės padėties. Kai kurie tėvai pasirenka šį variantą dėl religinių ar filosofinių įsitikinimų, norėdami perduoti vaikams konkrečias vertybes, kurios galbūt neatitinka viešojo švietimo sistemos nuostatų.
Ką sako Lietuvos įstatymai apie mokymąsi namuose
Lietuvoje mokymasis namuose yra teisėtas, bet reglamentuotas. Tai svarbu suprasti iš pat pradžių – jūs negalite tiesiog nuspręsti nebeįvesti vaiko į mokyklą ir pradėti mokyti jo namie be jokių formalumų. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis šį procesą, yra Švietimo įstatymas ir jo pagrindu priimti Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašai.
Pagal Lietuvos teisę, vaikas gali mokytis namuose, bet jis vis tiek turi būti priskirtas konkrečiai mokyklai. Tai reiškia, kad mokymasis namuose nėra visiškas atsiskyrimas nuo švietimo sistemos. Vaikas išlieka mokyklos mokiniu, tik mokosi ne mokyklos patalpose, o namuose ar kitoje tėvų pasirinktoje vietoje.
Svarbu žinoti, kad tėvai turi teisę pasirinkti individualų ugdymo planą savo vaikui. Tai įtvirtinta Švietimo įstatyme. Tačiau šis planas turi būti suderintas su mokykla, ir vaikas privalo laikyti atestavimo egzaminus, kad būtų patvirtintas jo žinių lygis. Paprastai atestavimas vyksta kartą per metus arba kartą per pusmetį – tai priklauso nuo susitarimo su mokykla.
Dar vienas svarbus aspektas – privalomas ugdymas Lietuvoje trunka nuo 7 iki 16 metų. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį vaikas privalo gauti išsilavinimą, nesvarbu, ar jis mokosi mokykloje, ar namuose. Tėvai, kurie pasirenka mokymąsi namuose, privalo užtikrinti, kad jų vaikas įgytų žinių ir gebėjimų, atitinkančių valstybės nustatytus standartus.
Kaip formaliai įforminti mokymąsi namuose: žingsnis po žingsnio
Pirmiausia turite rasti mokyklą, kuri sutiks priimti jūsų vaiką kaip mokinį, besimokantį individualiai namuose. Tai gali būti iššūkis, nes ne visos mokyklos yra pasirengusios ar nori dirbti su tokiais mokiniais. Kai kurios mokyklos neturi patirties šioje srityje, kitos tiesiog nenori papildomo administracinio darbo.
Geriausia pradėti nuo mokyklos, kurioje jūsų vaikas jau mokosi, arba nuo mokyklos, kuri yra jūsų gyvenamojoje vietovėje. Susitikite su mokyklos direktoriumi ar pavaduotoju ugdymui. Paaiškinkite savo motyvus, kodėl norite, kad vaikas mokytųsi namuose. Būkite pasiruošę atsakyti į klausimus apie tai, kaip planuojate organizuoti mokymąsi, kokius metodus naudosite, kaip užtikrinsite, kad vaikas įgis reikiamų žinių.
Kai mokykla sutinka, reikia parengti individualų ugdymo planą. Šis dokumentas turi apimti:
- Mokymosi tikslus ir uždavinius
- Mokomųjų dalykų sąrašą ir jų apimtį
- Mokymosi metodų aprašymą
- Atestavimo tvarką ir terminus
- Tėvų ir mokyklos įsipareigojimus
Individualų ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius. Paprastai jis sudaromas vieneriems mokslo metams ir gali būti koreguojamas, jei to reikia. Labai svarbu, kad šis planas būtų realistiškas ir įgyvendinamas. Nežadėkite to, ko negalėsite įvykdyti.
Po to reikia oficialiai įforminti vaiko mokymosi formą. Mokykla išduoda įsakymą dėl vaiko mokymosi formos keitimo. Nuo šio momento jūsų vaikas oficialiai mokosi individualiai namuose, bet išlieka tos mokyklos mokiniu. Jis turi teisę naudotis mokyklos biblioteka, dalyvauti mokyklos renginiuose, jei pageidauja.
Kokių dokumentų ir formalumų tikrai negalima ignoruoti
Vienas dažniausių klausimų – ar reikia kokių nors specialių leidimų ar licencijų? Atsakymas – ne, tėvams nereikia turėti pedagogo išsilavinimo ar specialių leidimų mokyti savo vaikus namuose. Tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių reikalavimų.
Svarbiausias dokumentas yra jau minėtas individualus ugdymo planas. Be jo mokymasis namuose nėra teisėtas. Taip pat būtina turėti mokyklos direktoriaus įsakymą dėl mokymosi formos keitimo. Šie du dokumentai – jūsų „draudimas” mokyti vaiką namuose.
Kas dar svarbu? Jūs turite vesti vaiko pažangumo fiksavimo dokumentus. Tai gali būti dienoraštis, portfolio, darbų aplankas – forma gali būti įvairi, bet turi būti įrodymai, kad mokymasis vyksta. Mokykla gali prašyti pateikti šiuos dokumentus prieš atestavimą.
Atestavimas – tai procesas, per kurį patikrinama, ar vaikas pasiekė numatytų mokymosi rezultatų. Paprastai jis vyksta mokykloje, ir vaikas laiko egzaminus ar atlieka užduotis pagal mokyklos parengtus testus. Kai kuriose mokyklose atestavimas gali būti organizuojamas ir nuotoliniu būdu, bet tai turi būti aiškiai aptarta ir įrašyta į individualų ugdymo planą.
Jei vaikas neišlaiko atestavimo, gali kilti problemų. Mokykla gali reikalauti, kad vaikas grįžtų į įprastą mokymosi formą arba pakartotų klasę. Todėl labai svarbu rimtai žiūrėti į mokymosi procesą ir tinkamai pasirengti atestavimui.
Kaip praktiškai organizuoti mokymąsi namuose: nuo rutinos iki metodų
Gerai, turite visus dokumentus, mokykla sutiko, individualus planas patvirtintas. Ir kas dabar? Dabar prasideda tikrasis darbas – kasdieninis mokymasis. Ir čia daugelis tėvų susiduria su didžiausiais iššūkiais.
Pirmiausia reikia sukurti mokymosi erdvę. Tai nebūtinai turi būti atskiras kambarys – gali būti kampas svetainėje ar virtuvės stalas. Bet svarbu, kad ši erdvė būtų pakankamai rami, gerai apšviesta ir turėtų reikiamas priemones – knygų lentyną, stalą, kėdę, kompiuterį ar planšetę, jei reikia.
Rutina yra labai svarbi. Vaikai, ypač jaunesni, jaučiasi saugiau, kai turi aiškią dienos struktūrą. Tai nereiškia, kad turite tiksliai atkartoti mokyklos tvarkaraštį su 45 minučių pamokomis ir pertraukomis. Bet turėtų būti aiškus ritmas – kada keliamės, kada mokomes, kada darome pertraukas, kada valgome, kada laisvalaikis.
Daugelis šeimų, praktikuojančių mokymąsi namuose, pastebi, kad jiems užtenka 3-4 valandų intensyvaus mokymosi per dieną, kad pasiektų tai, kas mokykloje užtrunka 6-7 valandas. Kodėl? Nes nėra laiko švaistymo perėjimams tarp kabinetų, laukimui, kol kiti mokiniai susitvarkys, disciplinos problemoms spręsti. Individualus mokymasis yra daug efektyvesnis.
Dėl metodų – čia jūs turite laisvę eksperimentuoti. Galite naudoti tradicinius vadovėlius, bet galite rinktis ir alternatyvius šaltinius: dokumentinius filmus, edukacinius žaidimus, praktines veiklas, ekskursijas, projektus. Svarbiausia, kad metodai atitiktų jūsų vaiko mokymosi stilių. Vieni vaikai geriau mokosi vizualiai, kiti – per klausą, treti – per praktiką.
Socialiniai aspektai: kaip užtikrinti, kad vaikas neužsidarytų
Vienas didžiausių baimių, susijusių su mokymu namuose, yra socialinė izoliacija. Ar vaikas nebus vienišas? Ar jis mokės bendrauti su bendraamžiais? Tai tikrai pagrįstos baimės, bet jos nėra neįveikiamos.
Pirmiausia, mokymasis namuose nereiškia, kad vaikas visą laiką sėdi namuose. Jūs galite ir turėtumėte organizuoti įvairias veiklas už namų ribų. Tai gali būti sporto būreliai, meno studijos, muzikos pamokos, skautų organizacija, bažnytinės grupės – bet kas, kur vaikas gali susitikti su kitais vaikais.
Lietuvoje jau egzistuoja mokymosi namuose bendruomenės. Šeimos, praktikuojančios mokymąsi namuose, organizuoja bendrus susitikimus, ekskursijas, projektus. Tai puiki galimybė vaikams bendrauti su bendraamžiais, kurie taip pat mokosi namuose, ir tėvams pasidalinti patirtimi.
Dar viena galimybė – dalinė integracija į mokyklą. Kai kurios mokyklos leidžia vaikams, besimokantiems namuose, dalyvauti tam tikrose pamokose, ypač tose, kurias sunku organizuoti namuose – pavyzdžiui, fizikos ar chemijos laboratoriniuose darbuose, kūno kultūros pamokose, dailės ar muzikos užsiėmimuose.
Svarbu suprasti, kad socialiniai įgūdžiai formuojasi ne tik bendraamžių aplinkoje. Vaikai, besimokantys namuose, dažnai turi daugiau galimybių bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis – jaunesniais ir vyresniais vaikais, suaugusiaisiais. Tai gali būti net pranašumas, nes realiame gyvenime mums tenka bendrauti ne tik su savo amžiaus žmonėmis.
Finansiniai ir praktiniai klausimai, apie kuriuos nedaug kas kalba
Mokymasis namuose kainuoja. Nors valstybė skiria finansavimą mokyklai už kiekvieną mokinį, įskaitant ir tuos, kurie mokosi namuose, šie pinigai lieka mokykloje. Tėvai negauna jokių tiesioginių kompensacijų už tai, kad pasirinko mokyti vaiką namuose.
Ką reikės pirkti? Visų pirma, mokomąją medžiagą. Vadovėlius galite skolintis iš mokyklos bibliotekos, bet dažnai norėsite turėti savo egzempliorius. Taip pat gali prireikti papildomų knygų, žinynų, darbo sąsiuvinių. Jei naudojate internetinius kursus ar programas, už kai kurias teks mokėti.
Dar viena išlaidų kategorija – priemonės ir įranga. Kompiuteris ar planšetė šiais laikais yra būtinybė. Gali prireikti mikroskopo, cheminių medžiagų eksperimentams, muzikos instrumentų, sporto įrangos – priklausomai nuo to, ką ir kaip mokote.
Nepamirškit ir netiesiogių išlaidų. Jei vienas iš tėvų turi sumažinti darbo valandas ar visai atsisakyti darbo, kad galėtų mokyti vaiką namuose, tai reiškia mažesnes šeimos pajamas. Tai rimtas finansinis sprendimas, kurį reikia gerai apgalvoti.
Yra ir būdų, kaip sumažinti išlaidas. Galite keistis vadovėliais su kitomis šeimomis, naudotis nemokamais internetiniais ištekliais (jų tikrai yra daug ir gerų), lankyti nemokamus muziejus ir bibliotekas, organizuoti bendrus užsiėmimus su kitomis šeimomis ir dalintis išlaidomis.
Dar vienas praktinis klausimas – tėvų kompetencija. Ar galėsite išmokyti vaiką visų dalykų? Ypač tai aktualu vyresniems mokiniams, kai programos sudėtingumas didėja. Nebijokite pripažinti, kad kai kurių dalykų negalite išmokyti patys. Galite samdyti repetitorius, naudotis internetiniais kursais, prašyti pagalbos iš mokyklos mokytojų ar kitų specialistų.
Kai mokymasis namuose nebeveikia: kaip grįžti į mokyklą ir kas laukia toliau
Ne visoms šeimoms mokymasis namuose tinka ilgalaikėje perspektyvoje. Kartais gyvenimo aplinkybės pasikeičia, kartais suprantate, kad tai tiesiog ne jums, kartais vaikas pats nori grįžti į mokyklą. Ir tai visiškai normalu.
Grįžimas į mokyklą yra įmanomas bet kuriuo metu. Jums reikės susisiekti su mokykla ir pranešti apie savo sprendimą. Mokykla turės įvertinti vaiko žinių lygį ir nuspręsti, į kurią klasę jį priimti. Jei vaikas reguliariai laikė atestavimo egzaminus ir juos išlaikė, problemų neturėtų kilti.
Tačiau būkite pasiruošę, kad vaikui gali prireikti laiko prisitaikyti prie mokyklos aplinkos. Jei jis mokėsi namuose ilgą laiką, jam gali būti sunku priprasti prie griežtos tvarkaraščio, didelės klasės, triukšmo, socialinės dinamikos. Palaikykite jį šiuo laikotarpiu, kalbėkitės su mokytojais, stebėkite, kaip jam sekasi.
O kas, jei norite tęsti mokymąsi namuose iki pat mokyklos baigimo? Tai įmanoma. Vaikas gali laikyti brandos egzaminus kaip eksternu. Lietuvoje yra mokyklų, kurios priima eksternus ir organizuoja jiems brandos egzaminų laikymą. Išlaikęs brandos egzaminus, jūsų vaikas gaus vidurinio išsilavinimo atestatą, lygiavertį tam, kurį gauna įprastai mokyklą baigę mokiniai.
Universitetai ir kolegijos priima studentus pagal brandos egzaminų rezultatus, o ne pagal tai, kaip jie mokėsi – mokykloje ar namuose. Taigi mokymasis namuose neužkerta kelio tolesniam mokymui. Tiesą sakant, kai kurie universitetai net teigiamai vertina studentus, kurie mokėsi namuose, nes jie dažnai yra labiau savarankiški, motyvuoti ir gebantys organizuoti savo laiką.
Ką tikrai reikia žinoti prieš priimant galutinį sprendimą
Mokymasis namuose – tai ne lengvas kelias, bet tai gali būti labai prasmingas ir turtingas pasirinkimas jūsų šeimai. Prieš priimdami galutinį sprendimą, atsakykite sau į keletą klausimų:
Ar turite pakankamai laiko? Mokymasis namuose reikalauja kasdienio įsipareigojimo. Bent vienas iš tėvų turės skirti kelis valandas per dieną vaikui. Ar jūsų šeimos situacija tai leidžia?
Ar turite kantrybės ir lankstumo? Mokyti savo vaiką kartais būna daug sunkiau nei mokyti svetimus vaikus. Emocijos gali trukdyti. Ar sugebėsite išlaikyti ramybę ir kantrybę net tada, kai vaikas nenorės mokytis ar nesupras medžiagos?
Ar jūsų vaikas tinka mokymui namuose? Ne visi vaikai gerai jaučiasi mokydamiesi namuose. Kai kuriems reikia mokyklos struktūros, bendraamžių konkurencijos, mokytojų autoriteto. Ar jūsų vaikas yra pakankamai savarankiškas ir motyvuotas mokytis namuose?
Ar turite palaikymo sistemą? Mokymasis namuose gali būti izoliuojantis patyrimas tėvams. Ar turite žmonių – šeimos narių, draugų, bendruomenės – kurie jus palaikys ir padės, kai bus sunku?
Jei į visus šiuos klausimus atsakėte teigiamai, mokymasis namuose gali būti puikus pasirinkimas. Bet jei dvejojate, galbūt verta pradėti nuo mažesnių žingsnių. Galite išbandyti mokymąsi namuose vieneriems mokslo metams ir pažiūrėti, kaip sekasi. Galite rinktis hibridinį variantą, kai vaikas dalį laiko mokosi namuose, dalį – mokykloje.
Svarbiausia – priimti sprendimą, kuris geriausiai atitinka jūsų vaiko poreikius ir jūsų šeimos galimybes. Nėra vieno teisingo atsakymo visiems. Kiekvienai šeimai ir kiekvienam vaikui tinka skirtingi dalykai. Mokymasis namuose Lietuvoje yra teisėtas ir įmanomas, bet jis reikalauja pasiryžimo, planavimo ir nuolatinio įsipareigojimo. Jei esate tam pasirengę, šis kelias gali atvesti prie nuostabių rezultatų – ne tik akademinių, bet ir gilesnio ryšio su savo vaiku, jo unikalių talentų atradimo ir džiaugsmo mokytis kartu.
