Kada paskutinį kartą skaitėte įstatymų pakeitimus?
Tiesą sakant, dauguma mūsų to nedaro. Įstatymai atrodo kaip kažkas tolimo, kas vyksta Seimo koridoriuose ar ministerijų kabinetuose. Tačiau realybė tokia, kad nauji teisės aktai keičia mūsų gyvenimą labiau, nei įsivaizduojame. Nuo to, kiek mokame už elektrą, iki to, kaip galime išsiskirti ar kokias teises turime darbe – visa tai reglamentuoja įstatymai.
2026 metai atneša nemažą krūvą pokyčių, kurie tiesiogiai paliečia kiekvieną Lietuvos gyventoją. Kai kurie iš jų džiugins, kiti gali suerzinti, o dar kiti tiesiog privers prisitaikyti prie naujų taisyklių. Pabandykime išsiaiškinti, kas konkrečiai keičiasi ir kaip tai paveiks jūsų kasdienybę.
Darbo rinkos revoliucija: lankstumas prieš stabilumą
Vienas didžiausių pokyčių laukia darbo santykių srityje. Nuo 2026 metų pradžios įsigalioja naujas Darbo kodekso pakeitimas, kuris leidžia darbdaviams siūlyti taip vadinamąsias „hibridines sutartis”. Skamba moderniai, bet kas tai reiškia praktiškai?
Paprasčiausiai tariant, dabar galėsite turėti darbo sutartį, kuri dalį laiko jus traktuoja kaip įprastą darbuotoją, o kitą dalį – kaip individualią veiklą vykdantį asmenį. Pavyzdžiui, trys dienos per savaitę dirbate įmonėje su visomis socialinėmis garantijomis, o likusias dvi dienas galite laisvai dirbti projektus kitiems klientams.
Kas čia gero? Daugiau laisvės, galimybė užsidirbti papildomai, lankstesnis grafikas. Kas blogai? Mažesnės socialinės garantijos už tą „laisvą” darbo dalį, sudėtingesnis mokesčių skaičiavimas ir potencialiai mažesnė pensija ateityje.
Praktinis patarimas: jei darbdavys siūlo tokią sutartį, būtinai paskaičiuokite, kiek realiai gausite į rankas ir kiek sumokėsite mokesčių. Valstybinė mokesčių inspekcija jau yra sukūrusi specialų skaičiuoklę savo svetainėje – ja tikrai verta pasinaudoti prieš pasirašant bet kokius dokumentus.
Dar vienas svarbus dalykas – atostogos. Nuo šiol minimalus atostogų laikotarpis išlieka 20 darbo dienų, bet darbdavys gali siūlyti „išpirkti” iki 5 dienų atostogų per metus. Tai reiškia, kad galite gauti pinigus vietoj atostogų, bet tik jei patys to norite ir tik tą ribotą kiekį dienų.
Būsto nuomos žaidimo taisyklės pasikeitė
Jei nuomojate būstą arba patys esate nuomotojas, ruoškitės nemažiems pokyčiams. Naujas Nuomos įstatymas įsigalioja nuo 2026 metų vasario mėnesio ir jis tikrai sukels nemažai diskusijų.
Pirmiausia – privalomas nuomos sutarčių registravimas. Taip, girdėjome apie tai jau seniai, bet dabar tai tikrai įsigalioja. Kiekviena nuomos sutartis, kuri trunka ilgiau nei tris mėnesius, privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Procedūra kainuos apie 15 eurų ir užtruks kelias minutes internetu.
Kodėl tai svarbu? Pirma, nuomininkai gaus daugiau teisių – oficiali sutartis reiškia, kad negalėsite būti išmesti iš buto per naktį. Antra, nuomotojams tai reiškia, kad turės deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius. Trečia, abi pusės turės aiškias teisines garantijas ginčų atveju.
Įdomu tai, kad įstatymas numato ir maksimalų nuomos kainos kilimą – ne daugiau kaip 8 procentai per metus esamam nuomininkui. Tai reiškia, kad jei šiemet mokate 500 eurų, kitais metais nuomotojas negalės pakelti nuomos daugiau kaip iki 540 eurų. Naujiems nuomininkams šis apribojimas netaikomas, todėl kartais gali būti naudinga pasirašyti naują sutartį, jei rinkoje kainos krenta.
Dar viena naujovė – privalomas trijų mėnesių įspėjimas prieš iškeldinant nuomininką be svarbios priežasties. Anksčiau dažnai užtekdavo mėnesio, o kartais ir to nebuvo. Dabar nuomininkai turės daugiau laiko surasti naują būstą.
Sveikatos priežiūra: eilės trumpėja, bet ne visiems
Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina naują prioritetų sistemą, kuri turėtų pakeisti tai, kaip gauname medicinos paslaugas. Nuo 2026 metų vidurio visos poliklinikos ir ligoninės privalo naudoti vieningą elektroninę eilių valdymo sistemą.
Pagrindinė idėja tokia: jūsų laukimo eilėje pozicija priklausys ne nuo to, kada užsiregistravote, o nuo to, kokia skubi jūsų problema. Specialus algoritmas, kurį prižiūri gydytojai, įvertins jūsų būklę pagal simptomų aprašymą ir ankstesnes ligas. Jei jūsų situacija rimta, pralenksit tuos, kurie tiesiog nori pasitikrinti „ant visų atvejų”.
Praktiškai tai reiškia, kad registruodamiesi pas specialistą turėsite užpildyti detalesnę anketą apie savo būklę. Taip, tai užtruks kelias minutes ilgiau, bet teoriškai turėtų padėti greičiau patekti pas gydytoją tiems, kam tai tikrai reikalinga.
Svarbus niuansas: jei sistema nuspręs, kad jūsų atvejis neskubus, gali tekti laukti ilgiau nei anksčiau. Pavyzdžiui, kosmetinės procedūros ar neakivaizdūs simptomai gali reikšti, kad lauksite ne 2-3 savaites, o 2-3 mėnesius.
Kita vertus, įvedama ir nauja paslauga – skubios konsultacijos telefonu ar vaizdo skambučiu per 24 valandas. Tai nemokama paslauga visiems apdraustesiems asmenims, ir ja galima naudotis kartą per mėnesį. Jei gydytojas konsultacijos metu nuspręs, kad reikia skubaus apsilankymo, jus įrašys į prioritetinę eilę.
Mokesčių naujovės: kas mokės daugiau, kas mažiau
Mokesčiai – tema, kuri retai kam sukelia džiaugsmą, bet 2026 metais yra keletas pasikeitimų, kuriuos tikrai verta žinoti.
Didžiausias pokytis – neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėja iki 700 eurų per mėnesį tiems, kurie uždirba iki 2000 eurų. Tai reiškia, kad jei jūsų atlyginimas yra apie 1500 eurų „ant popieriaus”, į rankas gausite maždaug 50-70 eurų daugiau nei 2025 metais. Nedaug, bet geriau nei nieko.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – įvedamas papildomas 5 procentų mokestis pajamoms, viršijančioms 100 000 eurų per metus. Tai paveiks nedidelę gyventojų dalį, bet tikrai sukels diskusijų apie teisingumą ir motyvaciją uždirbti daugiau.
Įdomu tai, kad šis papildomas mokestis netaikomas individualios veiklos pajamoms, jei jos investuojamos atgal į verslą. Tai savotiškas skatinimas verslui plėstis ir kurti darbo vietas, o ne tiesiog mokėti sau didžiulius atlyginimus.
Praktinis patarimas: jei esate individualios veiklos vykdytojas ir jūsų pajamos artėja prie šios ribos, pasikonsultuokite su buhalteriu apie optimalų pajamų paskirstymą. Kartais gali būti naudingiau investuoti į įrangą ar darbuotojus, nei mokėti papildomus mokesčius.
Dar viena naujovė – supaprastinta mokesčių deklaravimo sistema individualios veiklos vykdytojams. Jei jūsų metinės pajamos neviršija 25 000 eurų ir neturite darbuotojų, galėsite naudoti supaprastintą deklaraciją, kurią užpildyti užtruks vos kelias minutes. Sistema automatiškai apskaičiuos daugumą atskaitymų ir pasiūlys optimalų variantą.
Aplinkosauga ateina į jūsų namus
Žalieji tikslai – tai ne tik politikų kalbos Briuselyje. 2026 metais jie labai konkrečiai pasieks kiekvieno iš mūsų namus, automobilius ir net šaldytuvus.
Nuo liepos mėnesio įsigalioja nauji reikalavimai atliekų rūšiavimui. Dabar turėsime rūšiuoti ne į tris, o į penkias frakcijas: popierių, plastiką, stiklą, organines atliekas ir mišrias atliekas. Taip, tai reiškia, kad virtuvėje ar balkone reikės vietos dar dviem konteineriams.
Organinių atliekų rinkimas bus privalomas visiems – ir daugiabučių, ir privačių namų gyventojams. Savivaldybės privalo užtikrinti specialių konteinerių pristatymą ir išvežimą bent kartą per savaitę. Už nerūšiuotas atliekas bus taikomos baudos – nuo 30 eurų fiziniams asmenims.
Gera žinia: teisingai rūšiuojantiems gyventojams bus taikoma 20 procentų nuolaida už atliekų tvarkymą. Kaip tai veiks? Konteineriai bus su specialiais sensoriais, kurie fiksuos, ar atliekos teisingai rūšiuojamos. Jei per ketvirtį nebus užfiksuota pažeidimų, kitą ketvirtį gausite nuolaidą.
Automobilių savininkai taip pat pajus pokyčius. Nuo 2026 metų visi nauji automobiliai, parduodami Lietuvoje, privalo atitikti Euro 7 standartą. Tai reiškia dar griežtesnius išmetamųjų teršalų reikalavimus. Praktiškai tai paveiks tik naujų automobilių kainas – jos gali pakilti 5-10 procentų dėl papildomų technologijų.
Senų automobilių savininkams – mišri žinia. Nuo 2026 metų automobiliai, senesni nei 20 metų, negalės važinėti didžiųjų miestų centruose darbo dienomis nuo 7 iki 19 valandos. Tačiau vyriausybė žada kompensacijas tiems, kas sutiks utilizuoti savo seną automobilį ir įsigyti elektrinį ar hibridinį – iki 5000 eurų.
Skaitmeninė tapatybė tampa realybe
Jei dar nenaudojate elektroninės tapatybės, 2026 metais tikrai turėsite pradėti. Nuo rugsėjo mėnesio dauguma valstybinių paslaugų bus prieinamos tik skaitmenine forma. Tai reiškia, kad fiziškai apsilankyti įstaigoje bus galima tik išimtiniais atvejais.
Gera žinia ta, kad sistema tampa daug paprastesnė. Nebereikės jokių kortelių skaitytuvų ar sudėtingų programų. Pakaks išmaniojo telefono su specialia programėle, kuri veikia kaip jūsų skaitmeninis asmens dokumentas.
Su šia programėle galėsite:
- Pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu
- Patvirtinti savo tapatybę bet kurioje valstybinėje ar privačioje įstaigoje
- Gauti visas savo sveikatos, mokesčių, socialinio draudimo ir kitas pažymas
- Registruotis pas gydytojus, notarus, valstybines įstaigas
- Net balsuoti rinkimuose (nuo 2027 metų)
Praktinis patarimas: jei nesate draugiškas su technologijomis, dabar pats laikas išmokti. Visos savivaldybės organizuoja nemokamus mokymus, kaip naudotis skaitmenine tapatybe. Verta užsiregistruoti ir išmokti, kol dar yra laiko, o ne tada, kai jau prireiks skubiai.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie neturi išmaniųjų telefonų ar negali jais naudotis, bus išduodamos specialios kortelės su QR kodu, kurios veiks panašiai. Tačiau jų funkcionalumas bus ribotas, todėl geriau vis tik išmokti naudotis programėle.
Dar viena svarbi naujovė – visos jūsų sveikatos istorijos, receptai, tyrimų rezultatai bus prieinami vienoje vietoje. Nebereikės nešiotis krūvos popierių pas kiekvieną gydytoją. Jie matys visą jūsų medicininę istoriją vos nuskenavę jūsų QR kodą.
Šeimos teisė: greičiau, paprasčiau, bet ne visada pigiau
Šeimos teisės srityje taip pat vyksta nemažai pokyčių. Didžiausias iš jų – supaprastinta skyrybų procedūra poroms be nepilnamečių vaikų ir ginčų dėl turto.
Jei abu sutuoktiniai sutinka skirtis, neturi vaikų ir susitarė dėl turto pasidalijimo, skyrybos gali būti įformintos per vieną apsilankymą pas notarą. Visas procesas užtruks apie valandą ir kainuos apie 150 eurų. Anksčiau tokiai porai vis tiek reikėdavo eiti per teismą, o tai užtrukdavo mėnesius ir kainuodavo kelis kartus brangiau.
Tačiau jei yra vaikų ar ginčų dėl turto, procesas ne tik nesupaprastėjo, bet kai kuriais atvejais tapo net sudėtingesnis. Dabar teismai privalės paskirti nepriklausomą vaikų interesų atstovą kiekvienu atveju, kai tėvai nesutaria dėl globos. Tai reiškia papildomus kaštus – apie 300-500 eurų, kuriuos paprastai pasidalija abu tėvai.
Kita vertus, įvedama nauja bendros globos prezumpcija. Tai reiškia, kad nebent yra svarių priežasčių (smurtas, priklausomybės ir pan.), teismas pirmenybę teiks bendrai globai, kai vaikas leidžia maždaug vienodai laiko su abiem tėvais. Tai didelis pokytis, nes anksčiau dažniausiai vaikai likdavo su mama, o tėvas gaudavo „susitikimų teisę”.
Kas laukia toliau: kaip išlikti informuotiems
Visi šie pokyčiai – tik dalis to, kas keičiasi 2026 metais. Įstatymai gyvena savo gyvenimą: jie keičiami, papildomi, kartais atšaukiami. Svarbu ne tik žinoti, kas keičiasi dabar, bet ir turėti būdą sekti pokyčius ateityje.
Geriausias būdas būti informuotiems – užsiprenumeruoti Seimo ir atitinkamų ministerijų naujienlaiškius. Taip, jie kartais būna nuobodūs, bet bent kartą per mėnesį verta prasukti ir pamatyti, ar nėra ko nors, kas jus tiesiogiai paliečia.
Kitas geras šaltinis – teisės aktų informacinė sistema e-Seimas. Ten galite rasti visus įstatymus, jų pakeitimus ir net paaiškinimuosius raštus, kurie paprastai žmogiškai paaiškina, kam tas pakeitimas reikalingas.
Jei kyla konkretūs klausimai, nevenkite kreiptis į atitinkamas institucijas. Dauguma jų turi nemokamas konsultacijas telefonu ar el. paštu. Taip, kartais reikia palaukti, bet paprastai gauti atsakymą yra įmanoma.
Ir pats svarbiausias patarimas – nebijokite pokyčių. Taip, nauji įstatymai kartais atrodo kaip dar viena biurokratinė našta. Bet dažnai jie sukuriami tam, kad mūsų gyvenimas būtų paprastesnis, saugesnis ar teisingesnis. Tiesiog reikia šiek tiek laiko ir pastangų suprasti, kaip jie veikia ir kaip juos panaudoti sau naudingai.
Galiausiai, atminkite, kad įstatymai – tai ne kažkas, kas ateina iš nežinia kur. Jie kuriami mūsų išrinktų atstovų, ir mes turime teisę bei galimybę daryti įtaką tam procesui. Jei matote, kad kažkas veikia blogai ar galėtų būti geriau, parašykite savo Seimo nariui, pasirašykite peticiją, dalyvaukite viešose konsultacijose. Demokratija veikia tik tada, kai mes patys dalyvaujame.
