Žaidimas pagal skirtingas taisykles
Įsivaizduok tokią situaciją: tu atsikeli 6 ryto, atidari savo kavinę ar nedidelę įmonę, moki visus mokesčius iki cento – ir tuo pačiu metu tarptautinė korporacija, kurios apyvarta šimtus kartų didesnė už tavo, Lietuvoje mokesčių sumoka simboliškai. Kaip tai įmanoma? Atsakymas paprastas ir kartu labai nemalonus – sistema taip veikia.
Lietuvos smulkusis verslas kasmet sumoka solidžią dalį pelno į valstybės biudžetą, tuo tarpu didelės tarptautinės struktūros naudojasi vadinamosiomis mokesčių optimizavimo schemomis, kurios techniškai yra legalios, bet moraliai – bent jau ginčytinos. Ir čia prasideda tikroji problema.
Kaip korporacijos tai daro
Niekas nelaužo įstatymų atvirai. Viskas vyksta per vadinamąsias transferinio kainodaros schemas, holdingų struktūras Nyderlanduose, Liuksemburge ar Airijoje, ir intelektinės nuosavybės licencijavimo sutartis. Lietuvos filialas moka „licencijos mokestį” patronuojančiai įmonei kitoje šalyje – ir štai, apmokestinamasis pelnas Lietuvoje sumažėja iki minimumo.
Smulkus verslininkas tokios galimybės neturi. Jam nėra prasmės steigti holdingo Liuksemburge, jei jis parduoda baldus Kaune ar teikia buhalterines paslaugas Klaipėdoje. Biurokratija, kaštai ir reikalingos kompetencijos – visa tai tampa neįveikiama kliūtimi.
Teisinės spragos, apie kurias reikia žinoti
Lietuvos mokesčių sistema turi keletą vietų, kur smulkusis verslas gali bent iš dalies optimizuoti savo naštą – visiškai legaliai:
- Mažosios bendrijos statusas – tinkamas nedidelėms struktūroms su mažesne administracine našta
- Investiciniai atskaitymai – įsigytas turtas gali sumažinti apmokestinamąją bazę, bet dauguma verslininkų apie tai tiesiog nežino
- Inovacijų dėžutė (IP Box) – sumažintas pelno mokesčio tarifas pajamoms iš intelektinės nuosavybės. Lietuvoje egzistuoja, bet naudojasi vos vienetai
- Grupės apmokestinimas – jei turi kelias susijusias įmones, tam tikromis sąlygomis galima konsoliduoti rezultatus
Problema ta, kad apie šias galimybes dažniausiai žino tik tie, kurie turi brangius mokesčių konsultantus. Visi kiti tiesiog moka, kiek sako buhalteris.
VMI ir korporacijos: kodėl tikrinami skirtingai
Čia yra dar vienas aspektas, apie kurį kalbama tyliai. Smulkaus verslo mokesčių tikrinimas – rutininis reiškinys. Tarptautinių struktūrų auditai – sudėtingi, brangūs, reikalaujantys specializuotų žinių, kurių mokesčių administratoriui dažnai tiesiog trūksta. Tai nėra sąmokslo teorija – tai resursų ir kompetencijų klausimas.
Be to, didelės korporacijos turi teisinius departamentus, kurie ginčija kiekvieną VMI sprendimą. Individualus verslininkas dažniausiai tiesiog sumoka, nes bylinėjimasis kainuoja daugiau nei ginčijama suma.
Ką tu gali padaryti jau šiandien
Nereikia laukti, kol sistema pasikeis – o ji keičiasi lėtai. Keletas praktinių žingsnių, kurie tikrai veikia:
- Investuok į mokesčių konsultaciją – ne buhalterį, o mokesčių konsultantą. Skirtumas milžiniškas. Viena konsultacija gali sutaupyti tūkstančius per metus
- Dokumentuok viską – kiekviena verslo išlaida, tinkamai pagrįsta, mažina mokesčių bazę
- Sek VMI komentarus ir potvarkius – jie reguliariai skelbia paaiškinimus, kurie atskleidžia legalias optimizavimo galimybes
- Jungtis į verslo asociacijas – kolektyvinis balsas politiniame lygmenyje veikia. Individualus – beveik niekada
Kai taisyklės nėra vienodos visiems – tai ne verslas, tai kliūčių ruožas
Lietuvos smulkusis verslas nėra aukų pozicijoje – bet turi žaisti protingai. Sistema nėra teisinga, ir greičiausiai netaps tokia per artimiausius kelerius metus. OECD iniciatyvos dėl minimalaus 15% korporacinio mokesčio jau keičia žaidimo lauką globaliai, bet pokyčiai ateina lėtai ir su daugybe išimčių.
Tuo tarpu kiekvienas euras, kurį sumoki daugiau nei privalai – tai euras, kurio neinvestavai į savo komandą, įrangą ar augimą. Mokesčių optimizavimas nėra turtingųjų privilegija. Tai žinių klausimas. O žinios – prieinamos visiems, kurie nusprendžia jų ieškoti.
